Ką skaitysiu atostogaudama ilgai negalėjau apsispręsti. Prieš išvykdama, tiesiog pasigriebiau knygą iš lentynos vejama minties “koks kirtumas, vistiek nežinau ką noriu skaityti ir ar noriu?”. Neslėpsiu, knygą vis nešiausi į paplūdimį, tačiau ji taip ir liko neištraukta iš paplūdymio krepšio savaitę. Kol galiausiai vieną dieną - och tu kurmi, su pirmu puslapiu suprantu - knyga skaityta. Tad teko pėdinti iki lentynos viešbutyje, o tarp knygų prancūzų, italų kalbomis mane pasitiko vienintelė knyga anglų kalba skambia antrašte “Criem has a new enemy”. Šyptelėjusi sau mintyse - nežinojai ko nori, tad dabar turėkis Goda, atsiverčiau pirmuosius “Šešėlio” puslapius. Detektyvai, šnipai, kreogenika, praeitis ir ateitis (pagrindinė romano dalis vyksta 2087m.)… Siužetas vystomas greitai. Čia skaitytojas randa viską: meilę, kerštą, nuosmukį ir pakilimą, naikinamas žmonių rases bei supergalias turinčius šarmingus pagrindinius veikėjus. Įteigti kitam reikiamas mintis? Kodėl gi ne? Juk žvilgtelėjus pro praeities akinius: pandemijos, karai - vyko. Pandemijos, karai - vyksta. Tad kokią ateitį mato rašytojas? A.Houxley “Nuostabusis gyvenimas” (1934m.) mano galva iš dalies išsipildęs ir pildosi. J.Patterson’ą vaizduotė nuneša nauja kryptimi. Ar taip įvaldysime savo proto galias, kad tapsime nematomais? Įteigsime kitiems norimas mintis. Tiesa ir tai, jog skaitant šį “bestsellerį” galvoje sukosi: viskas jau seniai parašyta, užtenka kartais tik esamą turinį permaišyti su savais prieskainiais (idėjomis).
Skanaus.
Comments